Planuotė ar telefonas? Ką apie planavimą sako moksliniai tyrimai?
„Kam man planuotė, jeigu viską galiu susirašyti telefone?“ Tokį klausimą girdžiu labai dažnai. Ir jis visiškai logiškas – telefoną juk visada turime šalia. Į jį galima greitai įrašyti užduotį, nustatyti priminimą ir viską sinchronizuoti tarp įrenginių. Tačiau ar tai reiškia, kad telefonas padeda planuoti geriau?
Įdomu tai, kad moksliniai tyrimai rodo visai ką kita.
Popierinė planuotė padeda matyti visą semestrą
2022 m. publikuotame tyrime mokslininkai lygino žmones, kurie planavo popieriniame kalendoriuje, ir tuos, kurie planavo telefone.
Rezultatai parodė, kad planuojantys popierinėse planuotėse, daug dažniau matė bendrą savo planų vaizdą. Jie lengviau pastebėdavo, kiek veiklų jau suplanuota, kaip jos tarpusavyje susijusios ir kur gali kilti problemų.
Būtent to dažnai trūksta planuojant telefone.
Dažniausiai telefone atsidarome vieną dieną, įrašome naują užduotį ir uždarome programėlę. Retai stabtelime pažiūrėti, kaip atrodo visa savaitė ar mėnuo. O studijose būtent tai yra svarbiausia.
Studentams svarbu matyti ne vien šiandieną
Įsivaizduok situaciją:
Pirmadienį dėstytojas paskiria užduotį – parašyti referatą.
Antradienį gauni laboratorinio darbo užduotį.
Trečiadienį sužinai prezentacijos datą.
Ketvirtadienį prisideda grupinis darbas.
Jeigu visas užduotis tik greitai susirašai telefone, gali atrodyti, kad laiko dar daug. Tačiau atsivertęs planuotę iš karto pamatai, kad po dviejų savaičių vienoje savaitėje tavęs laukia net keturi atsiskaitymai.
Toks vaizdas leidžia pradėti ruoštis anksčiau, o ne paskutinį vakarą.
Geresnis planas = didesnė tikimybė jo laikytis
Tame pačiame tyrime buvo nustatyta, kad popieriniame kalendoriuje suplanuoti darbai buvo kokybiškesni. Ne todėl, kad žmonės daugiau dirbo, o todėl, kad jie geriau susidėliodavo prioritetus, numatydavo darbų eigą ir suskaidydavo dideles užduotis į mažesnius žingsnius.
Dar įdomiau tai, kad žmonės, planavę popieriuje, dažniau įgyvendino savo planus laiku nei tie, kurie planavo telefone. Kitaip tariant, svarbu ne tik susirašyti užduotis. Svarbu jas suplanuoti taip, kad jų iš tikrųjų laikytumeisi.
Kodėl taip nutinka?
Popierinė planuotė verčia trumpam sustoti. Kai rašai ranka, natūraliai peržvelgi visą savaitę ar mėnesį. Matai, kiek jau turi veiklų, kur gali kilti problemų ir kada realiai turėsi laiko mokytis.
Telefonas dažniau skatina galvoti apie vieną konkrečią užduotį.
Planuotė padeda galvoti apie visą semestrą.
O studentams tai yra didžiulis privalumas.
Ar telefonas tuomet nereikalingas?
Tikrai ne.
Telefonas puikiai tinka priminimams, greitiems užrašams ar paskutinės minutės pakeitimams. Net ir mokslinio tyrimo autoriai pripažįsta, kad mobilieji kalendoriai yra patogūs ir turi savo privalumų.
Tačiau jeigu nori ne tik prisiminti užduotis, bet ir efektyviai planuoti savo laiką, popierinė planuotė vis dar turi aiškų pranašumą.
Kodėl sukūriau Studento planuotę?
Daug metų bendraudama su šimtais studentų pastebėjau tą pačią problemą – dauguma žino, ką turi padaryti, tačiau nedaro, nemoka kelti prioritetų, nesigaudo kiek laiko reikės užduotims.
Tada ir kilo idėja sukurti Studento planuotę.
Joje vienoje vietoje gali matyti paskaitas, atsiskaitymus, egzaminus, tikslus ir savaitės planą. Tai padeda ne tik prisiminti terminus, bet ir iš anksto įvertinti savo krūvį, geriau paskirstyti darbus bei išvengti paskutinės minutės streso.